Per šių metų antrą ketvirtį Lietuvos Respublikoje registruotos draudimo įmonės uždirbo 18,1 mln. litų pelno, dėl to 2011 metų pirmojo pusmečio nuostoliai sumažėjo iki 201,2 tūkst. litų. Palyginimui, per 2010 metų pirmąjį pusmetį draudikai buvo uždirbę 27,9 mln. litų pelno.

2011 metų antras ketvirtis sėkmingesnis nei pirmas buvo ne gyvybės draudikams, sumažinusiems nuostolius iš draudimo veiklos. Investicinė veikla buvo pelninga visoms draudimo įmonėms, o šios veiklos pelnas per ketvirtį padidėjo daugiau nei dvigubai. Iš viso ne gyvybės draudikai per antrą ketvirtį uždirbo 9,5 mln. litų, palyginimui, pirmą ketvirtį buvo patyrę 26,9 mln. litų nuostolių. Gyvybės draudikų antrojo ketvirčio veiklos rezultatas buvo toks pats, kaip ir pirmą ketvirtį – 8,6 mln. litų pelnas.

Tačiau 2011 metų pirmojo pusmečio rezultatai buvo prastesni nei pernai, ypač, ne gyvybės draudimo įmonėms: draudimo veiklos nuostolis padidėjo, o investicinės veiklos pelnas sumažėjo, todėl vietoj pernai uždirbtų 10,2 mln. litų pelno šiemet patirti 17,5 mln. litų nuostolių. Gyvybės draudikų rezultatai išliko panašūs kaip ir pernai tuo pačiu laikotarpiu, uždirbtas 17,3 mln. litų pelnas.

Draudimo veiklos nuostolis po nuosmukio didesnis...

Šiemet draudimo rinkai pradėjus augti, nors ir nestipriai, bet didėja ir draudimo įmonių pajamos. „Ekonomikai ir toliau augant, draudimo veikla, ypač verslo draudimo, generuos didesnes pajamas. Šiuo metu verslo draudimo segmentas yra pagrindinis draudimo rinkos augimo veiksnys ne tik TPVCA, kasko bei turto, bet ir kitose draudimo grupėse, pavyzdžiui, sveikatos bei investicinio gyvybės draudimo produktai dažniau naudojami darbdavių kaip darbuotojų motyvavimo priemonė. Aišku, vertinant pasaulines tendencijas, neatmetama recesinių scenarijų pasireiškimo galimybė, tačiau net ir tokiu atveju draudimo sektorius dar kurį laiką iš inercijos turėtų augti, o neigiamas efektas persikeltų į kitus metus,“ – teigė Draudimo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas Ramūnas Baravykas.

„Visgi šių metų pirmąjį pusmetį teigiami pajamų pokyčiai nebuvo pakankami bei ne gyvybės draudimo veiklos techninis nuostolis padidėjo daugiau nei tris kartus, iki 37,5 mln. litų,“ – vertino Ramūnas Baravykas. Nuostolį lėmė išaugusios draudimo išmokos automobilių kasko ir TPVCA draudime, nuosmukio metu sumažėję tarifai, taip pat vis dar didelės kredito draudimo išmokos. Draudikai, tikėdamiesi spartesnio rinkos augimo, daugiau lėšų skyrė naujų klientų pritraukimui, portfelio subalansavimui, todėl sąnaudų rodikliai išaugo: nuostolingumo rodiklis padidėjo 6,8 proc. punkto iki 69,5 proc., veiklos sąnaudų rodiklis – 2,1 proc. punkto iki 40,8 proc.

...bet rezultatą švelnina investicinė veikla

Bendras draudikų uždirbtas investicinės veiklos pelnas 2011 metų pirmąjį pusmetį sudarė 20,9 mln. litų, t.y. 39,7 proc. mažiau nei 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu. Iš dalies tai paaiškina svyravimai akcijų rinkose šių metų pusmetį po pernai metų kilimo, taip pat pradėjusios augti palūkanų normos. Kita vertus, akcijos ir kiti kintamų pajamų vertybiniai popieriai sudaro tik 4,3 proc. draudikų investicinio portfelio, o didžiąją dalį jame užima valstybių (64,7 proc.) ir įmonių (16,6 proc.) skolos vertybiniai popieriai. Draudimo įmonės dažnai laiko šiuos vertybinius popierius iki išpirkimo, todėl palūkanų normų augimas didelės įtakos investicijų pelningumui neturi. Kita investicijų grupė, kurios pajamingumui dabartiniai svyravimai finansų rinkose įtakos neturėjo – terminuotieji indėliai bankuose (8,9 proc. ) ir nekilnojamasis turtas (5,1 proc.).

„Dėl jau kurį laiką tvyrančio susirūpinimo dėl atskirų valstybių finansinių įsipareigojimų vykdymo situacija finansų rinkose nėra įprastinė, tačiau Lietuvos draudimo įmonėms kol kas neigiamos įtakos ji neturi. Visgi, vertindami nepalankių įvykių rinkose vystymosi tendencijų galimybes, situaciją stebime. Analizuoja tendencijas rinkose ir patys draudikai – dalies rizikingo turto atsisakė jau pernai, sumažino investicijas į tas valstybes, kurios dabar patiria sunkumų. Tokie pat procesai vyksta ir šiemet. Bet kokiu atveju, draudimo įmonių agreguota mokumo atsarga šiuo metu yra gerokai didesnė nei reikalauja normatyvai – rinka atlaikytų 340 mln. litų papildomų nuostolių. Tačiau vien investicinės veiklos teigiamais rezultatais pasikliauti nederėtų ir būtina rasti priemonių draudikams taisyti situaciją pagrindinėje veikloje,“ – teigė Ramūnas Baravykas.

Daugiau informacijos suteiks:

Ramūnas Baravykas, Draudimo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas
Tel. (8-5) 243 13 72, El. paštas:

Jurga Kamienė, Informacijos analizės skyriaus vedėja
Tel. (8-5) 243 13 97, El. paštas:

Šaltinis: LR DPK, 2011-08-23